Karate istorija

Kanku simbolis (senasis)

Taškai viršuje simbolizuoja aukščiausiąją ribą. Platesnės dalys (šonuose) simbolizuoja tvirtumą ir jėgą. Centras - begalybę ir gilumą į kurį žiūrint yra suvienijamas kūnas ir protas. Apskritimas aplink Kanku simbolizuoja nenutrūkstamumą.

Kanku simbolis (naujasis)

Šis ženklas simbolizuoja "Shin-Gi-Tai", tai yra - dvasios, technikos ir kūno susivienijimą.

Kanku simbolis (senasis)
Kanku simbolis (senasis)

Kyokushin simbolis

Sensei Haramotoki - kaligrafijos meistras bei Sosai Mas Oyama draugas, nutapė kaligrafinį ženklą kurio reikšmė "Aukščiausia tiesos visuomenė". Kyokushin Karate reikšmė : KYOKU - galutinis, pirminis, SHIN - tiesa ar tikrovė, KAI - sutikti, susijungti ar susivienyti, KARATE - beginklė, tuščia ranka.

Shinkyokushin simbolis

Kaligrafinis simbolis, kurio reikšmė "Naujoji Aukščiausios tiesos visuomenė". Shinkyokushin Karate reikšmė: SHIN - naujasis, KYOKU - galutinis, pirminis, SHIN - tiesa ar tikrovė, KAI - sutikti, susijungti ar susivienyti, KARATE - beginklė, tuščia ranka.

KYOKUSHIN - OYAMA KARATE STILIUS

Kiokushin, kyokushin arba kyokushinkai - vienas iš japonų kovos menų stilių, kurį 1964 metais sukūrė Masutatsu Oyama. Išvertus iš japonų kalbos kiokushinkai reiškia absoliučios tiesos bendruomenė.

M.Oyama gimė 1923 m. liepos 27 d. pietvakarių Korėjoje netoli Seulo. Nuo devynerių metų pradėjo mokytis "aštuoniolikos technikos elementų " ir "shakuriki" stiliaus, pas mokytoją Yi. 1936 m. šiame Rytų kovos menų stiliuje pelnė juodą diržą. Po dviejų metų M.Oyama išvažiuoja į Japoniją ir įstoja į lakūnų mokyklą. Čia jis mokėsi ir dziudo paslapčių, o kiek vėliau tapo G.Funakoshio - vieno iš trijų Okinavos meistrų, kurių dėka karate išplito Japonijoje - mokinių. Kad save išlaikytų, visą laiką treniruodamasis, įsidarbino studentiškoje valgykloje. Nuo penkių valandų ryto iki aštuonių vakaro jo diena buvo užpildyta paskaitomis, karate treniruotėmis ir darbu studentų valgykloje. Būdamas penkiolikos metų gavo Sho don ( pirmą daną ), o aštuoniolikos metų Ni don( antrą daną).

Savanoriu buvo įstojęs į specialiąją atakuojančią savižudžių tarybą. Buvo net pasiruošęs atiduoti gyvybę už Japoniją. Kaip rašė savo prisiminimuose "Aš negailiu dėl savo jaunystės. Esu laimingas, kad turėjau kažką, ką galėjau mylėti visa savo esybę ir užjaučiu jaunus žmones šiandien, nes jiems nebereikia taip rizikuoti. Daugelis šių dienų jaunų žmonių, nežinodami ką veikti su savo neįkainuojama jaunyste, pasiduoda paprasčiausių žemiškų norų patenkinimui. Žmogus be siekių primena laivą be vyro arba žirgą be apynasrio. Mūsų visuomenėje gyvena daug tokių žmonių".

Turėdamas antrą daną, 1940 m. įstojo į Tikusoku universitetą. 1943 m. užsirašė į karate sekciją, stiliuje Godju-ryu ir po kelių mėnesių gavo 4 daną pagal minėtos mokyklos programą.

Dvidešimt dviejų metų jaunuoliui jau nebuvo lygių sportinio karate pasaulyje. Tuo metu karate vis dažniau tampa žaidybiniu sportiniu - be kontaktiniu. M.Oyama stipriai pergyvena tradicinio Budo meno kritimą ir bando surasti šaltinį atgimimui. Įkvėpimo jis gauna skaitydamas žinomo kendo meistro Mijamoto Musasi raštus, taip pat studijuodamas samurajų istoriją. Pamažu meistras suprato, kad jis gali ir turi sukurti savo karate stilių. To tikslo vedamas M.Oyama paliko civilizuotą pasaulį ir pasirinko asketišką gyvenimą Minobu kalne.

Kyokushin laikomas vienu iš agresyviausių karate stilių, turinčiu efektyvią kovos sistemą, kurios privalumus įrodė Masutatsu Oyama, daugybę kartų kaudamasis prieš įvarius kovotojus ir netgi prieš jaučius. M. Oyama būbamas 24 metų nusprendė iškeliauti į kalnus, kad galėtų vienatvėje susikaupęs tobulinti techniką, stiprinti dvasią ir kūną. Ten praleido 18 mėnesių, griežtai laikydamasis dienos režimo: treniruodavosi daugiau, negu miegodavo. Nusileidęs iš kalnų apsigyveno šalia gyvulių skerdyklos. Čia begyvenant jam kilo mintis susigrumti su jaučiu. Dvikova baigėsi tuo, kad meistras nuduobė jautį smūgiu į kaktą. Jo dvikovos su jaučiais buvo užfiksuotos kino juostuose ir paplito po visą pasaulį. Tai buvo puiki M. Oyamos sukurto stiliaus reklama.

M. Ojama sako: dvasia yra pagrindas kovai. Jis karatė apibūdina: kaip savo silpnybių nugalėjimą, atskleidžiant tai, kas yra tikra ir amžina, kas žmogui leidžia vadintis žmogumi.

Kyokushin karate - pilno kontakto stilius

Tarp daugybės savigynos stilių, taip pat ir bokso, kikbokso, dziudo, sambo, džiudžitsų, aikido ir kitų, gana reikšminga vieta tenka karatė. Taip pat, kaip ir daugelis sporto šakų, karatė turi ir daugelį savo stilių ( šotokan, šidokan, kyokushin ir kt.). Tačiau kyokushin karate Lietuvoje yra viena populiariausių sporto šakų, garsėjanti ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Tačiau žmonės nevienodai supranta, kas tai yra karatė. Vieni žiūri į karatė, kaip į savigynos būdą, kiti mano, kad čia galima patobulinti savo fizinę būklę ir koordinaciją, dar kiti - kaip į sporto šaką, kurią kultivuojant galima sumažinti kasdieninę įtampą ir agresiją. Kai kas karate laiko priemone, padedančia ugdyti ištvermingumo ir pasiaukojimo savybes, o kiti žiūri kaip į filosofiją, gyvenimo kelią.

Kyokushin karate pilno kontakto stilius. Varžybų metu draudžiami smūgiai rankomis į galvą, veidą, kaklą, nugaros ir stuburo dalį. Kojomis draudžiama smūgiuoti į sąnarius, tarpukojį. Draudžiami stumdymaisi, sugrėbimai, mėtymai. Kovojama pilnu kontaktu, ne imituojant kovos.

Kyokushin technika

Kyokushin stilius apjungia tradicinius karatė stilius Goju-kai ir Shotokan bei kartu apima kovos elementus iš Muay Thai (Mawashi Geri, Hiza Geri, Kakato Geri).

Kyokushin bazinę techniką sudaro:

  • "Ginklai" - rankos dalys (kumštis, alkūnės, išorinė riešo dalis, delnas, vidurinio piršto falanga ir kt.), kojos dalys (pėdos, pėdos keltis, kelias ir kt.), galva.

  • Stovėsenos - dači dachi - suglaustomis kojomis (heisoku dachi), atvirų pėdų (musubi dachi), lygiagrečių pėdų (heiko dachi), priekinė pasvirusi (zenkutsu dachi), atgal pasvirusi (kokutsu dachi), smėlio laikrodžio (sanchin dachi), jojiko (kiba dachi), katės (nekoashi dachi), sumo (shiko dachi), kablio (kake dachi), gervės (tsuruashi dachi) ir kt.

  • Smūgiai ranka - cuki tsuki - tiesūs, seiken chudan-tsuki, seiken ago-uchi, seiken mawashi-uchi, uraken - atbula ir kt.

  • Smūgiai koja - mae-geri, keage, kin-geri, hiza-geri, yoko-geri ir kt.

  • Blokai (gynyba) - seiken jodan-uke, chudan-uke ir kt.

Kyokushin rangų sistema

Kaip ir kituose karatė stiliuose, kyokushin naudojama rangų sistema - diržai. Pradedant nuo baltojo diržo toliau seka:

  • baltas (pradžiamokslio)

  • oranžinis (10 kyu),

  • oranžinis su mėlyna juostele (9 kyu),

  • mėlynas (8 kyu),

  • mėlynas su geltona juostele (7 kyu),

  • geltonas (6 kyu),

  • geltonas su žalia juostele (5 kyu),

  • žalias (4 kyu),

  • žalias su ruda juostele (3 kyu),

  • rudas (2 kyu),

  • rudas su juoda juostele (1 kyu).

  • juodas

Perkopus visus kyu, užsitarnaujamos meistro pakopos - dan. Pirmąjį dan simbolizuoja juodas diržas.

Diržų (kyu ir dan) atestacijos egzaminai

Egzaminai rengiami norint įvertinti pasiektą karatė sportininkų meistriškumo lygį. Atitinkamai nuo kyu ar dan priklauso ir technikos sudėtingumas, fizinio pasiruošimo lygmuo bei kumite (kovų) skaičius.

Lietuvoje kyu ir dan gynimosi egzaminai vyksta keletą kartų per metus, o pagrindinė egzaminų stovykla vyksta vasarą.